III. skyrius

III.

Norėjau kažką sakyti, bet žodžiai kažkur užstrigo. Aš lėtai atsisukau.

Jis stovėjo priešais mane. Toks tikras! Plačiai išsišiepęs, atrodė kaip pagirtas penkiametis. Jo žydros akys tiesiog spindėjo, šviesūs plaukai kaip visada susišiaušę. Jis plačiais žingsniais priėjo prie manęs ir švelniai bet stipriai apsikabino.

-Aš taip tavęs pasiilgau...-sukuždėjo man į ausį.

Nebuvau jo mačiusi nuo to karto, kai šiek tiek daugiau nei prieš tris metus jis išvyko į vieną iš kitų išsislapsčiusių genčių. Man buvo keturiolika, jam – aštuoniolika. Šviežiai iškeptas suaugęs elfas. Aukštas, stiprus, galingas.

-Kajau...-veikiau sušnabždėjau nei ištariau.

Staiga jis atsitraukė nuo manęs per žingsnį ir atsistojo taip, lyg jam priklausytų visas pasaulis.

-Nuo šiol aš tau esu mokytojas Fanas,-ir vėl nusišypsojo savo laimingo darželinuko šypsena.

Mano juokas nuaidėjo per visą salę.

-O taip, trylikametėms tu būsi tikras Mokytojas Fanas!-pabrėžiau jo vardą, nes graikų Fanas buvo seksualinių troškimų dievas.

-Manęs trylikametės netraukia...

-Praeitą kartą kai buvom susitikę tu man aiškinai, jog tavęs netraukia aštuoniolikmetės. Tai kas tave iš vis traukia?-vėl nusijuokiau.

-Hmm... Leisk pagalvoti...-neapsakomo žydrumo akys įsmigo į mane.-Man atrodo... tai Tu mane trauki!

Jis vėl mane apsikabino.

-Mhh~ Viskas taip kaip atsimenu. Tavo kvapas... Tas jausmas kai tave apsikabinu...-tuomet jo žvilgsnis nukrypo į mano krūtinę.-Ne. Vis del to ne viskas liko taip, kaip buvo.

-Kajau!

-Ką?? Aš gi vyras!-jis pradėjo juoktis.

Staiga išgirdau balsus.

-Kažkas ateina.

-Girdžiu,- vėl nusišypsojo Kajus.

-Sakau tau, naujas kiudo mokytojas toooks gražutis!!!

Link salės artėjo kelios merginos, turbūt dar visai jaunos, nes nejautė mūsų esant čia ir nesitikėjo, kad mes jas nugirsim iš tokio nuotolio.

-Ša! Jis gali mus išgirsti!-subarė drauges viena iš grupelės.

Pažvelgiau į Kajų. Jo veide buvo galima įžiūrėti pašaipų šypsnį. Jis klausėsi ką kalba merginos.

-Tai aš gal einu persirengsiu,- nusišypsojau ir atsitraukiau nuo jo.

Užsidariau rūbinėje ir neskubėdama ėmiau persirenginėti. Išgirdau kaip į salę kažkas įėjo.

-Labas rytas, mokytojau Fanai. Nuošiol mes pas jus mokinsimės. Aš esu Beka Femė,- prisistatė viena mergina.

-Aš esu Ešlė Hespera,- prisistatė kita.

-Aš esu Demi Driadė.

-Aš esu Vijola Amfitritė.

-Malonu susipažinti, merginos, aš esu jūsų naujasis kiudo mokytojas Kajus Fanas,- aš jau įsivaizdavau, kaip jis šelmiškai nusišypso ir visa ketveriukė susileidžia vietoje.-Eime į sandėlį, surasim jums aprangas...

Neskubėdama persirengiau ir nespėjus kitoms merginoms susiversti į rūbinę ir imti tyliai šnabždėtis „koks kiudo mokytojas gražuuuutis“ nuėjau į sporto salę, atsidariau duris į uždarą kiemelį ir prisėdau ant grindų.

-Ech... Penkiolikmetės...- atsiduso Kajus man už nugaros.

-Turbūt tikėjaisi seksualių aštuoniolikmečių,- atsakiau net neatsigreždama.

Kajus prisėdo šalia.

-Man užtenka tavęs.

-Bet man tik septyniolika,-nusišypsojau.

-Bet ne ilgam,- pradėjo juoktis jis.-Klausyk, o tavo žmogiška rega, tiksliau, žmogiška trumparegystė tau šaudyti netrugdo?

Atsakydama aš tik piktai į jį pažiūrėjau

Taip sėdėjome vienas šalia kito stebėdami dar naujus taikinius kiemelyje, kol į salę kikendamos nesulėkė merginos. Kajus atsistojo ir paėmęs už rankų pastatė ir mane.

-Merginos susipažinkite, čia geriausia mano mokinė Mika Hekatė.

Tiriamu žvilgsniu apžiūrėjau prieš mane sustojusias trečiaklases. Sakyčiau neblogos pankiolikmetės. Visos aukštos, plaukai siekia liemenį. Dvi blondinės, viena rudaplaukė, viena juodaplaukė.

-Aš esu Hekatė,- prisistačiau joms. Jos, žinoma, jau buvo girdėję apie mane, nes, nors čia ir yra mokykla kurioje mokiniai beveik niekada nesusitinka, tačiau apie vienintelę istorijoje genetikos klaidą nežinoti turbūt neįmanoma.

Merginos atsakydamos visos prisistatė. Viena Blondinė (jei gerai pamenu – Femė) tik dabar lyg atsigavusi sukikeno:

-Bet, mokytojau Fanai, kaip ji gali būti geriausia jūsų mokinė, juk jūs pradėjote dirbti tik šiais metais?

-Ah, atleisk man, tiesiog aš tikiuosi, jog ji bus gera mokinė.

Vietoj atsakymo aš tik dailiai nusišypsojau, o po to piktai parodžiau liežiuvį. Kajus vėl atsisuko į trečiokėles.

-Spėju, nei viena iš jūsų lanko net nėra laikiusi rankose, o ką jau kalbėti apie šaudymą.

Po šių žodžių merginos tik nejaukiai pasimuistė.

-Čia,- jis parodė į prie sienos sudėtus lankus.- Čia yra naujieji mūsų mokyklos lankai pagaminti specialiu užsakymu. Jūs, kaip pradedančiosios, šiais metais šitų lankų net paliesti negalėsit,- jis linksmai nusišypsojo.-Direktoriaus įsakymas, jis bijo, kad nesulaužytumėte. Kitais metais gal leis jums juos nuvalyti. Ką gi, manau jums reikia parodomojo šūvio. Mika!

Merginos išplėtė akis, nes Kajus pavadino mane pirmuoju vardu. Elfų pasaulyje tai arba rodo didelę nepagarbą, arba labai glaudžius tarpusavio ryšius.

Kajus padavė man vieną iš naujųjų lankų ir vieną strėlę.

-Tu tiek daug kartų stebėjai, kaip aš šaudau, o aš gyvenime nė karto nemačiau tavęs paledžiant strėlę,- Kajus nusišypsojo tokia miela šypsena, kad mano skruostai akimirksniu tapo ryškiai raudoni.

Vos paėmiau strėlę ir lanką iš kart surimtėjau. Nedvejodama įtempiau lanką ir išgirdau Kajaus balsą už nugaros:

-O tavo trumparegystė tau tikrai netrugdo?

Piktai atsisukau į jį ir tuo pat metu paleidau strėlę, kuri pataikė tiksliai į taikinio centrą. Merginos susižavėjusios ėmė ploti. Kajus nusišypsojo dar meiliau ir vien lūpom ištarė „štai kur mano mergytė“.